Kaip rasti vidurį tarp privatumo ir intymumo

Suraskite vidurį tarp privatumo ir intymumo poreikio

Šiame straipsnyje

Dėl baisios abejonės dėl išvaizdos, Galų gale dėl netikrumo, kad galėtume apsigauti, Galų gale, tas pasitikėjimas ir viltis yra tik spėlionės. ~ Waltas Whitmanas ~

Daugelis žmonių savo gyvenime trokšta daugiau intymumo ir meilės. Dažniausiai jie bando patenkinti šiuos poreikius per santykius, daugiausia santykius su ypatingu asmeniu ar partneriu. Vis dėlto kiekvienuose santykiuose yra nematomas emocinio ir fizinio artumo kiekio ar lygio apribojimas.

Kai vienas ar abu partneriai pasiekia tą ribą, įsijungia nesąmoningi gynybos mechanizmai. Dauguma porų stengiasi didinti ir gilinti savo intymumo gebėjimus, tačiau nesuvokiant abiejų partnerių jautrumo šiai ribai, labiau tikėtinas atitolimas, įskaudinimas ir sąskaitų kaupimasis. nutikti.

Aš galvoju apie tą ribą kaip bendrą koeficientą, būdingą poros atributą. Tačiau skirtingai nei I.Q. ji gali padidėti sąmoningai ir reguliariai praktikuojant.

Konfliktas, kai reikia privatumo ir intymumo

Privatumo ir individualumo poreikis yra labai elementarus ir yra kiekviename iš mūsų, kaip ir ryšio, veidrodžio ir intymumo poreikis. Konfliktas tarp šių dviejų poreikių grupių gali sukelti kovą ir galbūt augimą.

Vidinis pokalbis, dažnai nesąmoningas, gali pasakyti maždaug taip: Jei leisiu šiam žmogui prieiti arčiau savęs ir atsižvelgti į jo poreikius, išduodu savo poreikius. Jei rūpinuosi savo poreikiais ir saugau savo ribas, esu savanaudis arba negaliu turėti draugų.

Kitas partneris neteisingai supranta privatumo poreikį

Daugumai porų išsivysto neveikiantis bendrų santykių modelis, kuris pakerta intymumą.

Paprastai, jei ne visada, tai yra pagrįsta pagrindiniais individų gynybos mechanizmais. Įprasta, kad tokią nesąmoningą gynybą pastebi kitas partneris ir priima asmeniškai, interpretuoja kaip puolimą arba kaip palikimą, nepriežiūrą ar atstūmimą.

Bet kuriuo atveju atrodo, kad jie paliečia jautrius kito partnerio taškus ir iššaukia savo senus atsakymus, kurie giliai įsišakniję vaikystėje.

Atpažinkite įskaudinimo ir atsiprašymo modelį

Vienas iš tokių nesusipratimų dažniausiai nutinka, kai vienas ar abu partneriai susižeidžia. Santykių stabilumui labai svarbu išmokti atpažinti modelius, kurie veda prie įskaudinimo ir atsiprašymo, kai juos pastebi.

Atsiprašymas netiesiogiai patvirtina įsipareigojimą santykiams. Svarbu iš karto pastebėti, kad atsiprašymas nėra kaltės pripažinimas. Greičiau tai yra pripažinimas, kad kitas yra įskaudintas, po kurio seka empatijos išraiška.

Atpažinkite įskaudinimo ir atsiprašymo modelį

Įskaudinimo jausmas dažnai yra susijęs su nepakankamai saugiomis ribomis

Įžeistas partneris linkęs reaguoti įžeidžiančiais veiksmais ar žodžiais, kurie tęsia kovą ir padidina atstumą. Norint grįžti prie ryšio, reikia iš naujo derėtis dėl ribų ir patvirtinti įsipareigojimą santykiams.

Atvirumas deryboms išreiškia supratimą, kad individualios ribos ir gilus ryšys vienas kito neišskiria. Greičiau jie gali augti ir gilėti vienas šalia kito.

Abejonės sukelia nenorą įsipareigoti

Dažnas gynybos mechanizmas yra abejonės, kurios sukelia nenorą įsipareigoti. Kai žmonės yra ant tvoros, išreiškia abejones žodžiais, kūno kalba ar kitokiu elgesiu, tai sujudina santykių pamatus ir veda į atstumą bei nestabilumą.

Kai vienas iš partnerių išreiškia nepasitikėjimą, kitas greičiausiai patirs atstūmimą arba atsisakymą ir nesąmoningai reaguos savo tipine gynyba.

Praktikuokite atleidimą

Neišvengiama, kad partneriai vienas kitą skaudintų. Mes visi klystame, sakome neteisingus dalykus, priimame dalykus asmeniškai arba neteisingai suprantame kito ketinimus. Todėl svarbu praktikuoti atsiprašymą ir atleidimą.

Išmokti atpažinti modelį ir, jei įmanoma, jį sustabdyti ir kuo greičiau atsiprašyti, yra esminis poros išsaugojimo įgūdis.

Disfunkcinio modelio terapija

Kai terapijos seanso metu nustatome neveikiantį modelį ir abu partneriai gali jį atpažinti, kviečiu abu pabandyti jį įvardyti, kai tai atsitiks. Tikėtina, kad tokie modeliai kartosis reguliariai. Dėl to jie yra patikimas priminimas apie poros darbą gerinant santykius.

Kai vienas partneris gali pasakyti kitam, brangusis, ar dabar darome tai, apie ką kalbėjome paskutiniame terapijos sesijoje? Ar galime pabandyti sustoti ir būti kartu? ta išraiška yra įsipareigojimas santykiams ir yra vertinamas kaip kvietimas atnaujinti arba pagilinti intymumą. Kai skauda per daug, vienintelė išeitis gali būti išeiti iš situacijos arba padaryti pertrauką.

Kai tai atsitiks, patariu poroms pabandyti įtraukti įsipareigojimo pareiškimą. Kažkas panašaus: man per daug skauda, ​​kad čia pasilikčiau, einu pusvalandį pasivaikščioti. Tikiuosi, kad pasikalbėsime, kai grįšiu.

Ryšio nutraukimas fiziškai išeinant arba tylint ir akmenimis dažniausiai sukelia gėdą, o tai yra pats blogiausias jausmas. Daugelis žmonių darytų viską, kad išvengtų gėdos. Taigi pareiškimas apie ketinimą išlaikyti ryšį sumažina gėdą ir atveria duris remontui ar net didesniam artumui.

Waltas Whitmanas baigia eilėraštį apie abejones kur kas viltingesne pastaba:

Negaliu atsakyti į išvaizdos ar tapatybės už kapo klausimą; Bet aš vaikštau ar sėdžiu abejingas – esu patenkintas, Jis, suėmęs mano ranką, mane visiškai patenkino.

Ši ranka neturi būti tobula. Visiškas eilėraštyje aprašytas pasitenkinimas kyla iš gilaus supratimo ir priėmimo, kad bet kokie santykiai yra pagrįsti kompromisu. Priėmimas yra augimo dalis, paliekant paauglystę ir jų idealizmą ir tampant suaugusiu. Šiose paskutinėse eilėraščio eilutėse taip pat perskaičiau norą atsisakyti netikrumo, abejonių ar įtarimų ir visiškai priimti pasitikėjimo, brandaus santykių džiaugsmus.

Pasitikėjimo kūrimas – tai paprasta praktika duoti mažus pažadus ir išmokti juos tesėti. Kaip terapeutai, galime parodyti poroms pakankamai mažų pažadų galimybes ir padėti joms nuosekliai praktikuotis tol, kol pradės įsitvirtinti pasitikėjimas.

Leidžiant pažeidžiamumą lėtai plečiamas intymumo koeficientas. Būti pažeidžiamam baisu, nes saugumas yra vienas iš pagrindinių žmogaus poreikių. Vis dėlto geriausias porų darbas atliekamas būtent tame regione, kur pažeidžiamumą ir net nedidelę nuoskaudą galima atkurti nuoširdžiai atsiprašant ir aiškiai išreiškus įsipareigojimą, o vėliau paversti intymumu.

Dalintis: