Vidaus partnerystės sutartis
Vidaus partnerystės sutartis yra toks dokumentas kaip ikivedybinis susitarimas, kuriame paaiškinamos teisinės kiekvieno partnerio teisės ir pareigos, kai pora nusprendžia sudaryti vidaus partnerystę. Kadangi namų partnerystė veikia kaip santuoka, kaip ir santuokos atveju, namų partneriai turi nuspręsti, kaip tvarkyti finansinius klausimus ir klausimus, susijusius su vaikais, įvedamais ar įvaikintais į partnerystę.
Vidaus partnerystės sutartis gali padėti sumažinti riziką, susijusią su galimais ginčais dėl finansinio turto, išaiškinant turto nuosavybę partnerystės metu arba pateikti gaires dėl turto padalijimo, jei pora nusprendžia atskirti arba oficialiai nutraukti savo partnerystę. Susitarimas taip pat gali padėti sumažinti ginčų, atsirandančių dėl ginčų, susijusių su atskyrimu ar nutraukimu, galimybę, nurodant ginčo sprendimo būdą, pavyzdžiui, įpareigojant šalis kreiptis į arbitražą kitomis alternatyviomis ginčų sprendimo formomis.
Vidaus partnerystės sutartyje gali būti nagrinėjami įvairiausi klausimai:
- Atsakomybė, susijusi su vaikų palaikymu ir lankymu
- Kaip bus vertinamas bendrijoje įneštas turtas
- Kaip bendrijos metu įgytas turtas bus dalijamas partnerystės metu ir atsiskyrimo ar likvidavimo atveju.
- Kaip bus elgiamasi su kiekvienu partneriu priklausančiu verslo turtu, atsižvelgiant į vidaus partnerystę. Tai gali reikšti uždraudimą partneriui bandyti traktuoti vieno partnerio verslą kaip vidaus partnerystės turtą po atskyrimo ar likvidavimo.
- Vieno partnerio mirties ar neįgalumo atveju, kaip bus elgiamasi su partnerystės metu įgytu ar į bendriją įvestu turtu.
- Bus sprendžiami ginčai, kylantys kaip išsiskyrimo ar išsiskyrimo dalis.
Poroms, gyvenančioms valstybėse, pripažįstančiose vidaus partnerystę, visus klausimus, susijusius su vidaus partnerystės sutarties galiojimu, spręstų tų valstybių teismai. Tačiau situacija darosi sunkesnė, kai pora nusprendžia judėti kartu ir patiria gyvenimo įvykį, dėl kurio reikia aiškinti susitarimą valstybėje, kurioje nėra vidaus partnerystės įstatymų. Arba jei pora išsiskiria ir viena šalis persikelia į partnerystės ne šalies viduje. Norint išspręsti tokio pobūdžio situaciją, svarbu pasikonsultuoti su advokatu, kuris gali patarti partneriams, kaip išspręsti galimybę vykdyti susitarimą ne šalies partnerystės valstybėje.
Advokatas, turintis patirties rengiant ir aiškinant vidaus partnerystės sutartis, gali jums geriausiai padėti, kai jam iškyla klausimas dėl šių sutarčių vykdymo ar rengimo.
Dalintis:
