Skirtingos piktnaudžiavimo formos
Galvodami apie piktnaudžiavimą, visi tikime, kad pamatę tai tikrai atpažintume. Dėl ko kyla abejonių? Nepaisant to, bet kokių santykių piktnaudžiavimas paprastai turi daug niuansų, jį sunku nustatyti ar atskirti nuo kitu atveju įprastų (nors dažnai nemalonių) reakcijų. Ypač iš vidaus. Štai kodėl mes išvardijame keletą pagrindinių kategorijų ir skirtingų piktnaudžiavimo formų, kad galėtume kalbėti apie tai, kas santykius daro patologiškus.
1. Fizinė prievarta
Kai galvojame apie „prievartą“, dauguma iš mūsų eina tiesiai į mintį, kad sumušta moteris bus žiauriai sumušta ir fiziškai stumiama. Deja, daugelį moterų ir vaikų (bet ir vyrų) per dažnai fiziškai užpuola jų artimieji. Pats fizinis smurtas taip pat turi daugybę atspalvių ir apima veiksmus, kurie kartais yra piktnaudžiavimo ribos, todėl aukos dažnai nenori įvardyti, kas su jomis vyksta, kaip smurtinę. Tačiau be to, kad kumščiuoja, smaugia, pliaukšteli ar priseginėja, o tai yra gana akivaizdžios fizinio užpuolimo formos, yra ir kitų. Tai, kad patekote į pavojų keliančią situaciją (pavyzdžiui, važiuojate automobiliu tyčia beatodairiškai), arba atsisakymas suteikti pagalbą, kai serga ar skauda, taip pat žymi fiziškai piktnaudžiavimu.
Tai neabejotinai yra viena akivaizdžių prievartos formų, kuri gali sukelti emocinį skausmą labiau nei fiziškai.
2. Seksualinė prievarta
Seksualinę prievartą taip pat gali būti labai lengva nustatyti (pavyzdžiui, bet kokį seksualinį aktą vaikų atžvilgiu), tačiau kartais sunku nustatyti. Tai pasireiškia labai traumuojančiu fizinio ir emocinio smurto deriniu. Suaugę seksualinės prievartos santykiuose aukos dažnai yra stigmatizuojamos, o retai tenka išgirsti, kad santuokoje nėra tokio išprievartavimo. Tačiau tai tiesiog netiesa. Seksualinė prievarta romantiniuose santykiuose gali įvykti ir apima ne tik priverstinį seksą, kai to nenori, bet ir priverstinį į seksualinę veiklą, kuri yra bauginanti ar žalojanti auką. Be to, jei smurtautojas atsisako užsiimti saugiu seksu arba atima aukai teisę naudoti kontracepciją, tai yra ir seksualiai išnaudojamas elgesys.
3. Žodinis piktnaudžiavimas
Žodinis smurtas dažnai yra toks pat žalingas ir žalojantis, kaip ir kitokios prievartos formos, nesvarbu, ar jos fizinės, ar emocinės. Kalbėti su kuo nors žeminančiu būdu, įžeidinėti, „juokauti“ apie jų silpnybes, šaukti ir šaukti įžeidimus, žeminti juos viešai ar privačiai - visa tai reiškia žodinę prievartą. Tačiau ne kiekvienas pakelto balso atvejis šeimoje ar santykiuose reiškia prievartą. Visiškai normalu kartais ją pamesti ir šaukti bei rėkti ant ko nors. Skirtumas tarp įprastos reakcijos į nusivylimą ir prievartos slypi tame, kas įvyksta vėliau. Išreiškus emociją (greičiau kaukiant), sveikas žingsnis yra atsisėsti, ramiai ją aptarti ir rasti sprendimą. Kita vertus, žodinis smurtas turi tik vieną tikslą - kontroliuoti auką.
4. Emocinis smurtas
Emocinę prievartą atpažinti yra šiek tiek sunkiau nei ankstesnes tris santykių patologijos formas. Taip yra todėl, kad kartais tie patys veiksmai gali būti ir emocinė prievarta, ir tikra emocinė reakcija be jokios piktybės. Pavyzdžiui, žmogus gali veikti įskaudintas ir kurį laiką atsiimti savo partnerio ar mylimojo meilę. Tai nėra emociškai įžeidžianti. Tačiau jei ta pati reakcija turėjo tikslą manipuliuoti „nusikaltėliu“ kaltės, paklusnumo, gailesčio, nepakankamumo jausmais ir panašiai, tai būtų piktnaudžiavimas. Tokio smurto tikslas, kaip visada, yra smurtautojo poreikis kontroliuoti savo auką. Tačiau šis poreikis dažnai slepiamas pačiam smurtautojui, ir jie tiki, kad jie tik reiškia savo autentiškas emocijas. Emocinis smurtas, paprasčiau tariant, lemia tai, kad auka įtraukiama į neigiamų jausmų ir išgyvenimų telkinį, tuo pačiu manant, kad jie kalti dėl tokio išbandymo.
5. Ekonominė ir akademinė prievarta
Galiausiai visos šios prievartos formos gali sukelti ekonominę ar akademinę prievartą, kuri retai pasitaiko savaime, nes dažniausiai manipuliuojama žodžiu ir emocijomis. Smurtautojas naudojasi manevravimo įgūdžiais, kad atimtų aukos ekonominę ir akademinę nepriklausomybę. Tai gali atrodyti kaip seniai praėję laikai, kai vyrai draudžia žmonoms eiti į darbą ar mokyklą, tačiau vis tiek pasitaiko. Toks smurtas dažnai vyksta subtiliai, todėl auka „noriai“ atsisako savo ambicijų ir planų. Be abejo, „senoji mada“ taip pat tiesiogiai neigia savo teises priimti sprendimus dėl savo karjeros ir mokyklos, tačiau dažniausiai smurtautojas tiesiog palengvina aukai atsisakyti savo troškimų nei patirti visokių manipuliacijų ir išlikti tvirtas.
Dalintis: